Skvošo istorijos šaknys yra tolimoje Anglijoje, kur jis iki šiol yra vienas iš prestižiškiausių ir populiariausių sporto šakų.

Praeito šimtmečio pabaigoje skvošas pradėjo populiarėti visame pasaulyje, tam nemažai padėjo nedideli kortai ir galimybė įkurti kortus patalpose.

Lietuvoje Skvošas atsirado mūsų šimtmečio pabaigoje. Pirmasis skvošo-kortas atidarytas 1998 metais, Klaipėdos sporto centre – FITNESAS.

Pagal fizinį krūvį, Skvošas yra vienas iš intensyviausių sportinių žaidimų. Žaidžiant skvoša prarandama 2-3 kartus daugiau energijos negu žaidžiant tenisą.

Skvošas labai efektyviai ukdo ištvermę, judėjimo koordinaciją, teigiamai veikia širdies veiklą.

Pradžioje buvo ilga žaidimo istorija, rakete mums žinoma kaip Real-tenisas. Jį žaisdavo dideliame sandėlyje-korte kietu pintu kamuoliu ir raketėmis, kurios buvo sunkesnės negu šiandieninės Skvošo raketės. Aišku. kad šis žaidimas buvo skvošo pirmtakas, nes dauguma taisyklių, korto ženklinimas ir žargonas tie patys.

Viena teorija teigia, kad skvošas atsirado prieš 150 metų vienoje Anglijos mokykloje, kur berniukai laukiantys savo eilės žaisti tenisą treniravosi ne korte atviroje vietoje, tarp trijų sienų. Greičiausiai dėl triukšmo ar dėl išdaužtų langų iš jų pareikalavo susilaikyti nuo šios praktikos. ” Jeigu Jūs norite žaisti „, sakė jiems, panaudokite minkštą kamuolį, ‘Squash’ tipo ( squash – anglu kalboje ‘ sutraiškytas ‘ ). Berniukai atrado, kad gali su tuo kamuoliu daryti tokius dalykus, kad su kietu kamuoliu to padaryti negalėtų. Kai kurie berniukai tiek prisirišo prie šio žaidimo, kad žaisdavo tinkamose kiemo dalyse ir kituose namo dalyse.

Praeito šimtmecio viduryje šis žaidimas tapo tiek populiarus, kad Londone buvo pastatyti kortai Skvošo žaidimui.

Jau 1874m. sportinių žaidimų su raketėm rekomendacijose pastraipoje ” Raketė” yra trumpa nuoroda apie Skvoša, iš kur ir aišku, kad žaidimas darėsi populiarus.

Yra ir alternatyvi teorija.

Ši teorija teigia, kad šis žaidimas gimė plaukiojančiame kalėjime, kuriame nuteistieji buvo gabenami į Australiją.

Po Pirmojo pasaulinio karo, daugelis socialinių Londono klubų statė kortus.

Pradžioje šį žaidimą žaide dėl pramogos, bet greitai, po pirmo pasaulinio karo atsirado Skvošo asmeninės pirmenybės, tarptautinės organizacijos ir lygos. 1929m.buvo suformuota Skvošo asociacija, kuri tapo vadovaujančiu žaidimo organu ne tik Anglijoje, bet ir visame pasaulyje. Pirmas iš veiksmų tapo Atvirų čempionatų Institutas.

1969m. Skvošo asociacija nustojo būti vadovaujančiu žaidimo organu, nes buvo suformuota Tarptautinė skvošo federacija. Pirmiausia į ją įėjo septyni nariai įkurėjai: Anglija, Australija, Naujoji Zelandija, Pakistanas, Pietų Afrika, Indija ir Egiptas, nuo to laiko daugelis šalių jungėsi prie jos kaip visateisiai ar kaip daliniai nariai.

Žaidimas visiškai pasikeitė po stiklinės galinės sienos atradimo, kuri leido didesniam kiekiui žiurovų stebėti varžybas, taip pat padidėjo ir klubų bei asociacijų šeimininkų pelnas. Ištisa stiklinė siena buvo paruošta visiems permatomiems kortams-vėliau vadinamiems ‘Ausinė žuvelė’ – leido pamatyti daugiau kaip 3,000 žiūrovams pagrindinius žaidimo epizodus ir baigtį, kuriuos transliavo per televiziją. Tai privedė prie rėmimo padidėjimo ir taip pat prie prizinių fondų augimo.

Šių naujovių rezultatai buvo naudingi žaidimui. Bet reikia pripažinti, kad apdovanojimo padidėjimas už pergalę vedė prie žaidejų tarpusavio santykių pablogėjimo, palyginus su dienom, kai Skvošas buvo žaidžiamas savo malonumui arba iž pintos alaus. Todėl taisyklės turėjo būti sugriežtintos.

Skvošo Asociacija, vis dar vadovaujantis organas Anglijoje, per paskutinius metus padarė daug, kad padėtų vystytis žaidimui,parošti trenerius ,statyti ir aptarnauti kortus. Daugelis šalių, kuriose žaidžia skvošą, turi savo asociacijas.

Dideliems pasiekimams aukščiausioje konkuruojančioje lygoje turėjo įtakos ir žaidėjų padaugėjimas klubuose ir mokyklose. Yra labai mažai vietų Didžiojoje Britanijoje, kur nėra skvošo klubo ar kokio nors centro su kortais.

Klubai dažnai valdo kelias komandas vietinėse lygose ir taip pat turi įvairiausių lyderių, lygų ir varžybų sistemų. Daugumas klubų turi savo profesionalą ar trenerį, taip kad kiekvienas norintis įsisavinti žaidimą, neturėtų jokių problemų mokyme ir praktinėje veikloje.

Kitas svarbus Skvošo bumo faktorius – tai, kad paskutiniais metais žymiai padidėjo noras gyventi sveikai, taip pat padidejo laisvalaikio laikas, prieinamas vidutinei klasei. Daugelis žmonių mano, kad Skvošas idealus budas išlaikyti idealią formą, o ne tik gainioti kamuolį po kortą. Kam bėgioti aukštyn, žemyn gatvėmis, jei galima žaisti Skvošą, kuriam neturi reikšmės oro sąlygos. Taip galvoja apie tris milijonus Didžiosios Britanijos gyventojų.

Taip pat yra nemažas turnyrų skaičius ir jaunimo Skvoše, šalies ir tartautiniai, kvalifikaciniai … 12-mečiams ir net jaunesniems. „Klasikų” pirmenybėse, ( amžius daugiau kaip 55m. ) su jais labai sunku varžytis, nes jie žaidzia labai sumaniai, naudodami puikią Skvošo techniką.